- zoslanas
- ×zoslãnas (brus. зacлoн) sm. (2) Rtr, NdŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, S.Dauk, Kos36
1. Mlt, Bgt, Dbč, Grk, Skr, Tt, Gr, Ms, Yl, Mžk sėdimas suolas be atkaltės: Zoslãnas buvo per visą pirkią Dglš. Zoslãnai būna ilgi, ant anų galia ben keli susėsti Pln. Svotai ant zoslãnų susėdę, o pamergiai jau užu stalų Kp. Moterys užpečky sėdžia ant kėdelių ir zoslanų, vyrai skyrium ant suolų Sz. Įleidus piršlį, pasku tik vieną kvieslį įleidžia į saklyčią prie suolsėdžio, kurs sėdi suole arba krasė[je], arba ant zoslãno JR24.
2. Kos59, NdŽ, KŽ, Grž, Lg, Plk, Vv panešiojamas suolelis: Kojos zoslãno klimba J. Suolas – nuo sienos iki sienos, zoslãnas – trumpas Grš. Sėsk nors ant zoslanėlio Sb. Zoslaniùkas: pasdeda po šikine ir laido karves Pls.
3. Jn(Kv), Dr, Krš, Varn, Tv, Krkl, Rt suolelis žlugtui skalbti: Tokius zoslanùs ilgus turėdavom, kultuves tokias Jdr. Besiskalbiant tas ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano Sln.
4. KŽ žr. zoslanka.
◊ per zoslãną pašokýti reikalauti, versti ką daryti: Kai pašokýsiu per zoslãną, tai žinosi kaip į rabaksus landyt Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.